Neseniai Nintendo ėmėsi veiksmų prieš emuliatorius, kurie leidžia žaisti jų konsolių žaidimus, pasitelkdami DMCA (Digital Millennium Copyright Act) takedown procesus. Tai sukėlė plataus masto diskusijas apie emuliatorių teisėtumą ir jų vaidmenį šiuolaikinėje technologijų aplinkoje. Emuliatoriai, leidžiantys vartotojams žaisti žaidimus be originalios konsolės, ilgą laiką buvo griaužtų autorių teisių klausimų objektas.
Iš esmės, emuliatorių problematika siejasi su technologinės saugos priemonių apėjimu. Nintendo, panaudojant DMCA 1201 straipsnį, argumentuoja, kad emuliatoriai neteisėtai apeina jų technologines saugos priemones, tačiau būtent ši nuostata sulaukia didelės kritikos. Problema yra tame, kad emuliatoriai savaime nėra nelegalūs; jie tampa problema tik tada, kai naudojami piratinių žaidimų žaidimui, kas pažeidžia autorių teises. Šioje diskusijoje dažnai minimi atvejai, kur teismas nusprendė kitokius sprendimus, pavyzdžiui, Sony prieš Connectix byloje, kuria remiantis, tam tikri emuliatorių kūrimo aspektai yra legalūs.
Tačiau, problema su Nintendo yra dviprasmiška. Iš vienos pusės, jie patys parduoda produktus, kurie techniškai yra emuliatoriai (pvz., Virtuali Konsolė), tačiau kita vertus, jie stengiasi užblokuoti trečiųjų šalių emuliatorius, kuriems jie nepatvirtino naudojimo. Tai sukuria įspūdį korporatyvinės hipokrizijos, kur pirmininkauja pelnas prieš vartotojo teises. Ši dviprasmiška laikysena leidžia diskutuoti apie teisėtumą ir etiką technologinių įmonių veiksmuose.
Visoje šioje diskusijoje svarbu pažymėti, jog DMCA yra Amerikos įstatymas ir jo nuostatos gali skirtis priklausomai nuo vietovės. Todėl klausimas dėl emuliatorių legalumo yra dar sudėtingesnis, nes gali priklausyti nuo to, kur software yra prieglobamas. Pastebima, kad kai kurios šalys turi nuo DMCA skiriasi autorių teisių apsaugos nuostatas, kurios leidžia tam tikrą laisvę atvirkštiniam inžineriniam darbui ar emuliatorių naudojimui tyrimų tikslais.
Tai, kas vyksta dabar, gali turėti ilgalaikį poveikį visam atvirųjų kodų bendruomenės paisažui ir būdams, kaip technologinės kompanijos naudojasi teisine sistema savo interesams ginti. Emuliatorių atvejis rodo, kaip kompanijos, tokios kaip Nintendo, gali manipuliuoti įstatymais, kad apsaugotų savo ekonominius interesus, nepaisant vartotojų, mokslininkų ar technologinės pažangos interesų.
Leave a Reply